Sveiki, sveiki,
seniai nerašiau, nes nelabai turėjau laiko ir valios, atostogaudama ir švęsdama :D
Taigi, reikėtų pradėti pasakoti viską nuo Kalėdų/Kūčių iki dabar, o tiek daug visko nutiko...
Taigi čia Kalėdos yra švenčiamos jau nuo 24-tos ir vakarienė vadinama Kalėdų vakariene. Kūčių jie nėra girdėję, tradicinių patiekalų taip pat. Jokių 12-os patiekalų nemačiau, ką jau kalbėti apie plotkeles ir kitus tik lietuviams bei lenkams suprantamas įdomybes. Na, bet aš savo lietuvišką ranką pridėjau prie mūsų kalėdinio stalo ir padariau lietuviškas salotas, tačiau sumaišiau sakydama žirnelius su šparagais, tačiau gavosi ne prasčiau! Tada vykom į miesto centrą žiūrėti fejerverkų ir vidurnaktį grįžom namo, mama turėjo "pasikeisti batus"(padėti dovanas), tad mes su broliais ir sese laukėm lauke iki kol mus pakvietė namo. Tada visi įėjom, labiausiai apsidžiaugė 9metis brolis, pradėjo rėkti ir šokinėti. Kas mane nustebino, tai dovanų gausa, nors, žinoma, mes buvom šešiese, tai atinkamai ir paketų buvo, bet jie labai neekonomiški ir kiekvieną dovaną vynioja į atskirą popierių, aš susirinkau netgi šešis įpakavimus :D
Taip ir bėgo laikas, vėliau su tėvu ir broliais vykome piknikauti į šiek tiek šiaurėje esantį miestą prie jūros Pichindangui. Ten nieko įdomaus neįvyko, tačiau įdomu buvo tai, kad pirmą kartą gyvenime pasurfinau. Nemanau, kad pavyko, bet ten beveik beveik.
Pichidangui'yje užsilikom iki 31os, na o grįžus reikėjo jau galvoti apie naujus. Tiesa, balių susiradau tik iš vakaro, nes nežinau ar čia mano, ar jų problema, bet jie labai neorganizuoti. Atseit pirma draugai sako viena, po to kita, po to trečia, bet galiausiai susiradau balių su vieno draugo, Javiero, draugais skautais, jo broliu, brazilu, prancūzu ir dar Javiero broliu Benja. Bet apie viską nuo pradžių. Čilėj Naujieji yra šeimos šventė, pvz. mano sesuo pirmą kartą šventė šventę per visus savo 19 naujųjų metų. Bet kadangi su ja mane lengviau išleido tėvas, tai pagriebiau ir ją. Taigi naujus yra įprasta sutikti su šeima, o vėliau eiti baliavoti kur panorėjęs. Tą mes ir darėm, sutikom Naujus Viña Del Mar kazino, kur dirba mano kaimynas, tai mum ten ir šampano atnešė, ir užkąsti, žodžiu ponų balius. Buvo nepaprastai daug žmonių, kadangi buvo žadėti didžiausi pietų amerikos fejerverkai,tai visa pakrantė, pradedant Valparaiso, baigiant Con Con susirinko prie jūros. Na, dėl fejerverkų, tai manęs jie nenustebino nes po pirmų 10min jau nusibodo, o taip tesės dar 20. O po pastarųjų reikėjo jau kooperuotis su draugais, kurie vyko iš Valparaiso.Viskas buvo labai juokinga, nes prancūzas man parašė kad po dešimties minučių bus Viñoj. Bet tai buvo melas, nes šiaip su micro nuvažiuot iki ten gal 15 min yra, o plius naujieji, tai žymiai ilgiau. Tačiau tai neesmė, laukėm; palaukėm 30min vis dar jie neatvyksta,o tėvas jau piktutis toks, tai sakom ok, mes varom į Quilpue, ten susitinkam, vėliau jis sako ok, susitinkam mano namuos, sakau, nu ok. Tai mes gal per 30 min nuvažiavom iki prancūzo namų ir mus pasitiko jo mama, o viduj, pasirodo, buvo šventė. Visi dainavo čia labai populiarią karaoke, valgė, šoko, mes, tiksliau aš, nes mano sesuo labai pikta buvo, prisijungiau. Ir po maždaug 1h atvyko pagaliau prancūzas su brazilu, o po dar 20 min pasidarė ir visas full packas. Ir tada mus prancūzo mama ir Javiero bei Benjos tėtis nuvežė į baliaus vietą, reikėjo važiuoti gal 20 min per kažkokias smėliuotas kalvas kalveles, bet galiausiai atvykom į tašką. Buvo apie 30 žmonių iš kurių pažinojau tik su manim atvykusius, bet tai nebuvo bėda, nes su visais iškart susibendravau, labai šiltai priėmė, net buvo keista, kad nepažįstamu jaučiausi taip patogiai. O gal čia tiesiog pietų amerika..:D Taip pat buvo čia pirma diena kai supratau, kad galiu su nepažįstamais normaliai kalbėtis ir netgi paprikolinti. Ir jie po to dar juokėsi. Tai laikau didžiule pažanga.:D Na o ploto vieta buvo didelis baseinas su stalais šalia jo, o šalia stūksojo kalva su nameliu iki kurio niekas nėjo, tai aš irgi nepatyriau džiaugsmo pažiūrėti į viską iš aukščiau. Balius praėjo super gerai, džiaugemės, valgėm, šokom ir dainavom, o vėliau, pradėjus aušti, visi šoko į šiltutėlį baseiną. Po kokios valandos jau pasidarė šalta, tai visi išlipom ir ėjom vėl valgyti mėsos, hotdogų ir vadinamų choripan, tai čia tas pats kas hotdogas, čia, beje, vadinamas completo, tik su mažesne ir storesne dešrele ir su perpus mažesne duona. Taip mes baliavojom iki pusiaudienio,o kai saulė jau buvo pačiam zenite mes su sese, prancūzu ir Diegu buvom parvežti namo. Vėliau atsigavau po 4ių dienų ir supratau, kad reikia kažką veikti, tai susiradau kitą balių į kurį atvažiavo policija, bet nieko ypatingo neįvyko.:D
Na taip ir slinko dienos iki 9tos, kai išvažiavom vėlgi su tėvu ir broliais bei sese į pietus. Lycan Ray buvo mūsų tikslas, kuris mašina buvo pasiektas per 10h. Ten mėgavomės ežero bei saulės voniomis. Nieko įdomaus nevyko, viskas man asmeniškai pabodo jau po 4ių dienų, nes buvo labai nespontaniškos atostogos, pusryčiai, parduotuvė, pietūs, ežeras, once(nėra čia vakarienės, tik maždaug naktipiečiai) ir sėda žiūrėt teliko ir taip visa laiką! Matyt dėl to, dėl ilgo laiko buvimo kartu, pradėjau minimaliai nemėgti kiekvieno iš jų :D Mane labai dirgina tai, kad mano sesuo yra super aiškintoja 3000 ir kad kiekvienas menkas dalykėlis turi būti pagal ją ir jei to nedarai, ji pradeda putotis, kaip čia nedarai to ir ano. Tarkim apie maistą, man skaudėjo pilvą, dėl to nebaigiau valgyti jos padaryto maisto. Sako, o dieve kokia tu išranki, negali pabaigti net tokios lėkštės. Kitas dalykas, mano tėvas, kuris yra nepaprastai narrow-minded, vis dar mėtė savo nejuokingus prikolus pradedant apie tai, kiek aš valgau, baigiant mano užpakaliu. Būtų dar visai nieko, tačiau kai jis tai kartoja kiekvienąkart mane pamačius ir, svarbiausia, po kelis kartus, mane jau tikrai nervina. Mažasis brolis irgi vedė iš kantrybės dėl kiekvieno mažo dalyko verkdamas. Ir kai visi jam sako susilaikyt neverkus, nes jau tikrai nervina, ir kai jis verkia dar daugiau, oooo, vaikyti... Bet visa laimė, kad laikiausi ir labai lookinu forward į laiką, kai bus grįžus mama... O tai įvyks tik po 4 dienų, nes mano tėvas užsimanė pašvęsti atostogas dar kartą pichidangui, o kai pasakiau, kad šiek tiek nuobodu vykti dukart per mėnesį į tą pačią vietą, plius, panaudojus žodį "nespontaniška", jie žiauriai supyko, sako ką tu čia sakai,nespontaniška visai ne tą reiškia, tipo, kaip visada, veikė taisyklė, aš teisus, tu ne...
Tai va, ketvirtadienį važiuoju į Santiagą pusemečio seminarui, tai labai laukiu, nes noriu susitikt su YFU ofisu.
Tokios naujienos,
Akvilka
seniai nerašiau, nes nelabai turėjau laiko ir valios, atostogaudama ir švęsdama :D
Taigi, reikėtų pradėti pasakoti viską nuo Kalėdų/Kūčių iki dabar, o tiek daug visko nutiko...
Taigi čia Kalėdos yra švenčiamos jau nuo 24-tos ir vakarienė vadinama Kalėdų vakariene. Kūčių jie nėra girdėję, tradicinių patiekalų taip pat. Jokių 12-os patiekalų nemačiau, ką jau kalbėti apie plotkeles ir kitus tik lietuviams bei lenkams suprantamas įdomybes. Na, bet aš savo lietuvišką ranką pridėjau prie mūsų kalėdinio stalo ir padariau lietuviškas salotas, tačiau sumaišiau sakydama žirnelius su šparagais, tačiau gavosi ne prasčiau! Tada vykom į miesto centrą žiūrėti fejerverkų ir vidurnaktį grįžom namo, mama turėjo "pasikeisti batus"(padėti dovanas), tad mes su broliais ir sese laukėm lauke iki kol mus pakvietė namo. Tada visi įėjom, labiausiai apsidžiaugė 9metis brolis, pradėjo rėkti ir šokinėti. Kas mane nustebino, tai dovanų gausa, nors, žinoma, mes buvom šešiese, tai atinkamai ir paketų buvo, bet jie labai neekonomiški ir kiekvieną dovaną vynioja į atskirą popierių, aš susirinkau netgi šešis įpakavimus :D
Taip ir bėgo laikas, vėliau su tėvu ir broliais vykome piknikauti į šiek tiek šiaurėje esantį miestą prie jūros Pichindangui. Ten nieko įdomaus neįvyko, tačiau įdomu buvo tai, kad pirmą kartą gyvenime pasurfinau. Nemanau, kad pavyko, bet ten beveik beveik.
Pichidangui'yje užsilikom iki 31os, na o grįžus reikėjo jau galvoti apie naujus. Tiesa, balių susiradau tik iš vakaro, nes nežinau ar čia mano, ar jų problema, bet jie labai neorganizuoti. Atseit pirma draugai sako viena, po to kita, po to trečia, bet galiausiai susiradau balių su vieno draugo, Javiero, draugais skautais, jo broliu, brazilu, prancūzu ir dar Javiero broliu Benja. Bet apie viską nuo pradžių. Čilėj Naujieji yra šeimos šventė, pvz. mano sesuo pirmą kartą šventė šventę per visus savo 19 naujųjų metų. Bet kadangi su ja mane lengviau išleido tėvas, tai pagriebiau ir ją. Taigi naujus yra įprasta sutikti su šeima, o vėliau eiti baliavoti kur panorėjęs. Tą mes ir darėm, sutikom Naujus Viña Del Mar kazino, kur dirba mano kaimynas, tai mum ten ir šampano atnešė, ir užkąsti, žodžiu ponų balius. Buvo nepaprastai daug žmonių, kadangi buvo žadėti didžiausi pietų amerikos fejerverkai,tai visa pakrantė, pradedant Valparaiso, baigiant Con Con susirinko prie jūros. Na, dėl fejerverkų, tai manęs jie nenustebino nes po pirmų 10min jau nusibodo, o taip tesės dar 20. O po pastarųjų reikėjo jau kooperuotis su draugais, kurie vyko iš Valparaiso.Viskas buvo labai juokinga, nes prancūzas man parašė kad po dešimties minučių bus Viñoj. Bet tai buvo melas, nes šiaip su micro nuvažiuot iki ten gal 15 min yra, o plius naujieji, tai žymiai ilgiau. Tačiau tai neesmė, laukėm; palaukėm 30min vis dar jie neatvyksta,o tėvas jau piktutis toks, tai sakom ok, mes varom į Quilpue, ten susitinkam, vėliau jis sako ok, susitinkam mano namuos, sakau, nu ok. Tai mes gal per 30 min nuvažiavom iki prancūzo namų ir mus pasitiko jo mama, o viduj, pasirodo, buvo šventė. Visi dainavo čia labai populiarią karaoke, valgė, šoko, mes, tiksliau aš, nes mano sesuo labai pikta buvo, prisijungiau. Ir po maždaug 1h atvyko pagaliau prancūzas su brazilu, o po dar 20 min pasidarė ir visas full packas. Ir tada mus prancūzo mama ir Javiero bei Benjos tėtis nuvežė į baliaus vietą, reikėjo važiuoti gal 20 min per kažkokias smėliuotas kalvas kalveles, bet galiausiai atvykom į tašką. Buvo apie 30 žmonių iš kurių pažinojau tik su manim atvykusius, bet tai nebuvo bėda, nes su visais iškart susibendravau, labai šiltai priėmė, net buvo keista, kad nepažįstamu jaučiausi taip patogiai. O gal čia tiesiog pietų amerika..:D Taip pat buvo čia pirma diena kai supratau, kad galiu su nepažįstamais normaliai kalbėtis ir netgi paprikolinti. Ir jie po to dar juokėsi. Tai laikau didžiule pažanga.:D Na o ploto vieta buvo didelis baseinas su stalais šalia jo, o šalia stūksojo kalva su nameliu iki kurio niekas nėjo, tai aš irgi nepatyriau džiaugsmo pažiūrėti į viską iš aukščiau. Balius praėjo super gerai, džiaugemės, valgėm, šokom ir dainavom, o vėliau, pradėjus aušti, visi šoko į šiltutėlį baseiną. Po kokios valandos jau pasidarė šalta, tai visi išlipom ir ėjom vėl valgyti mėsos, hotdogų ir vadinamų choripan, tai čia tas pats kas hotdogas, čia, beje, vadinamas completo, tik su mažesne ir storesne dešrele ir su perpus mažesne duona. Taip mes baliavojom iki pusiaudienio,o kai saulė jau buvo pačiam zenite mes su sese, prancūzu ir Diegu buvom parvežti namo. Vėliau atsigavau po 4ių dienų ir supratau, kad reikia kažką veikti, tai susiradau kitą balių į kurį atvažiavo policija, bet nieko ypatingo neįvyko.:D
Na taip ir slinko dienos iki 9tos, kai išvažiavom vėlgi su tėvu ir broliais bei sese į pietus. Lycan Ray buvo mūsų tikslas, kuris mašina buvo pasiektas per 10h. Ten mėgavomės ežero bei saulės voniomis. Nieko įdomaus nevyko, viskas man asmeniškai pabodo jau po 4ių dienų, nes buvo labai nespontaniškos atostogos, pusryčiai, parduotuvė, pietūs, ežeras, once(nėra čia vakarienės, tik maždaug naktipiečiai) ir sėda žiūrėt teliko ir taip visa laiką! Matyt dėl to, dėl ilgo laiko buvimo kartu, pradėjau minimaliai nemėgti kiekvieno iš jų :D Mane labai dirgina tai, kad mano sesuo yra super aiškintoja 3000 ir kad kiekvienas menkas dalykėlis turi būti pagal ją ir jei to nedarai, ji pradeda putotis, kaip čia nedarai to ir ano. Tarkim apie maistą, man skaudėjo pilvą, dėl to nebaigiau valgyti jos padaryto maisto. Sako, o dieve kokia tu išranki, negali pabaigti net tokios lėkštės. Kitas dalykas, mano tėvas, kuris yra nepaprastai narrow-minded, vis dar mėtė savo nejuokingus prikolus pradedant apie tai, kiek aš valgau, baigiant mano užpakaliu. Būtų dar visai nieko, tačiau kai jis tai kartoja kiekvienąkart mane pamačius ir, svarbiausia, po kelis kartus, mane jau tikrai nervina. Mažasis brolis irgi vedė iš kantrybės dėl kiekvieno mažo dalyko verkdamas. Ir kai visi jam sako susilaikyt neverkus, nes jau tikrai nervina, ir kai jis verkia dar daugiau, oooo, vaikyti... Bet visa laimė, kad laikiausi ir labai lookinu forward į laiką, kai bus grįžus mama... O tai įvyks tik po 4 dienų, nes mano tėvas užsimanė pašvęsti atostogas dar kartą pichidangui, o kai pasakiau, kad šiek tiek nuobodu vykti dukart per mėnesį į tą pačią vietą, plius, panaudojus žodį "nespontaniška", jie žiauriai supyko, sako ką tu čia sakai,nespontaniška visai ne tą reiškia, tipo, kaip visada, veikė taisyklė, aš teisus, tu ne...
Tai va, ketvirtadienį važiuoju į Santiagą pusemečio seminarui, tai labai laukiu, nes noriu susitikt su YFU ofisu.
Tokios naujienos,
Akvilka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą