Sveiki amigasai,
rašau nejudėdama iš lovos, nes viską nesveikai skauda, pradedant perdegusiu veidu ir lūpomis(pasirodo, įmanoma), baigiant skaudančiom galūnėm, bet siela džiaugiasi!
Tai va, dvi dienas, ketvirtadienį ir penktadienį vyko mūsų klasės išvyka, paseo del curso teip sakant. Vykom į vieną campingą, apsuptą kalnų, valandos keliu nutolusį nuo mūsų mokyklos.
Viskas prasidėjo nuo 9h susirinkimo mokykloj, laukėm autobuso ir belaukiant ateina mano fiz mokytojas, trauco(visi jo nemėgsta, čia jo nuotrauka iš fb: http://sphotos-a.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc7/215528_4306044326844_1704288849_n.jpg ), su mano mama ir klausia mano mama ar aš per vieną kontrą padėjau savo klasiokui(ten buvo teip, kad vienas draugas padavė man savo kontrą ir sako, tai parašyk, aš jam sakau, nesuprantu čia nieko ir kaip tik tą momentą, kai atidavinėjau prigavo mane mokytojas kitas, istorijos, ir išvarė iš klasės, po to ten juokais pyko ant manęs) tai va žodžiu tas fiz mokytojas pradėjo man sakyti, kad aš čia esu iš mainų ir taip daryti negalima, vos ne rėkt pradėjo ant manęs, o aš pasakiau, kad nieko nepadariau, nes atėmė iš manęs, po to pradėjo grasinti, kad parašys man neigiamą, aš pasakiau, kad tegul rašo, tai dar labiau supyko, o man sugadino nuotaiką, nes dar paskundė mamai, kad aš blogai darau, bet aš jai pasakiau, kad nieko nepadėjau, nu tai ne taip ir pyko.
Tai va, bet po to sėdau į autobusą ir iškart pasidarė super linksma. Visas autobusas dainavo visokias dainas iki tol, kol atvažiavom. Tada įsikūrėm kempinge, aš sulaužiau Felipe palapinę, tą strypą su guma netyčia nutraukiau, tada man mokytojas padėjo sutaisyt, tuos strypus pakeitė kažkokia vietine šlanga, bet viskas tiko :D
Vėliau ėjom pavalgyt, paexplorint aplinkos, šiaip buvo labai gražu- aplink kalnai kalnuoti, žydras dangus, nors sakė, kad lis, haha ir nelijo!!, vienu žodžiu, super aplinka super laikui. Po kurio laiko ėjom į baseiną, žaidėm tinklinį, futbolą, deginomės, linksmai leidom laiką iki vakaro, o tada ėjom prie jūros. Keliavom gal 20 min ir pagaliau atsidūrėm ten. Prisifotkinom ir ėjom žaisti ale amerikietiško futbolo, su mokytojais, visi.:D Buvo nesveikai smagu, aišku, labai sunku bėgti per smėlį, bet kai gauni kamuolį ir tave bando stabdyt visa banda, oj koks adrenalinas apima.:D Vienas klasės draugas(ėėė :D) turėjo kamuolį, kažkas jį pargriovė ir visi ant jo užšoko, aš verkiau ten besijuokdama ir gulėdama, po to miriau, nes ant manęs užgriuvo dar kokie penki, tai įsivaizduoju, kas buvo vargšui Ramiro(jį vis dėlto vakare atvažiavo pasiimt tėvai, nes jam negerai buvo). Po šito žaidimo visi mirėm, bandėm išsikratyt smėlį iš rūbų, apatinių ir visur kitur :D Tada visi susėdom ir buvo labai gražu, vienas tų momentų, kuriuos ilgai atsiminsiu- visi pavargę, laimingi, suartėję kaip draugai ir besileidžia saulė, šalia vandenynas, buvo nežmoniškai gražu.
Tai va, po šito, išsitraukėm amigo secreto, tipo angeliukai, ir turėjom rytojaus dieną duoti dovanėlę. Man pirma teko Mozė, bet aš pasikeičiau su Felipe, nes aš turėjau tokią dovaną, kokią aš jam ir vėliau padovanosiu, tai nebuvo prasmės. Tai gavau anglų mokytoją. O vėliau žaidėm kitą žaidimą, panašu į kvadratą, tik išmuštiems galima būti visoj užribio erdvėj.
Tada pažaidę mirėm visi iš nuovargio, bet vis tiek visi turėjo labai daug energijos ir, svarbiausia, visi, na, bent aš tai tikrai, buvo labai laimingi.
Grįžom į savo kempingą, pavalgėm, dar kažką pažaidėm, jau nebeatsimenu ką ir ėjom prie laužo. Susikūrėm laužą ir žaidėm komandinius žaidimus reikėjo atsakinėt į klausimus, vykdyt bausmes, kai pvz visiškoj tamsoj eit į tokį baisų tualetą penkiese :D Žodžiu, tikrai linksma.
Šitam džiaugsmui pasibaigus turėjom eiti į savo palapines, bet likom su keliais draugais lauke, nes dangus buvo nežmoniškai gražus. Išsitraukėm miegmaišius ir kelias valandas tiesiog ten po žvaigždėm buvo. aaaa, tas vaizdas yra vienas iš tų, kurį visi, užauginę sūnų, medį ir pastatę namą turi pamatyti :D
Tada apie 12 ar 1h nakties mes su Moze ir Felipe nuėjom į Gino, Diego ir Lukas palapinę, dar buvo Macarena su Diego kitu, bet išėjo vėliau, tai likom šešiese. Pats juokingiausias dalykas ten buvo klausytis kaip jie visus apšnekinėja. Apskritai mano klasėj ir mokykloj, visi tokie gossip giorlsai, kadangi pertraukos 30min tai yra laiko sužinot ir paskleist gandų, bet vis tiek žiauriai juokinga :D pašnekėję, pasijuokę iki kokiu penkių ryto, nuėjom miegoti, buvo labai sunku miegot 4vietėj palapinėj šešiese :D bet išgyvenom, kėlėmės apie aštuonias, o tada prasidėjo kita diena, kai visi tingėjom kažką daryt, tai tiesiog išsitraukėm savo miegmaišius ir miegojom lauke. Tada apie 3 ėjom į baseiną, ten tingėjom dar iki 6 ir tada apie 8jau buvom namie.
Taigi, šitos dvi dienos, buvo tooookios fainos ir grįžau super raudona, nudegusi viską, ką tik įmanoma, bet taip pat labai laiminga, nes šita mini stovykla buvo apskritai viena geriausių mano gyvenime, kai susipažįsti su visai savo klasiokais dar geriau ir tikrai va jaučiausi jau jų dalimi, o jie ir mano širdy vietą turi :D Gal jau minėjau, bet jei pasikartosiu, niekas nemirs, tai jau galvojau, kad kai grįšiu Lietuvon, bus super liūdna neturėti esamų klasiokų čia, bus labai nuobodu. Taip pat ir čia yra liūdna neturėti to, ką turiu Lietuvoj, bet grįžus vėl bus tas pats ir nu : ( ( (
žodžiu, tiek šiandien,
Akvilka
rašau nejudėdama iš lovos, nes viską nesveikai skauda, pradedant perdegusiu veidu ir lūpomis(pasirodo, įmanoma), baigiant skaudančiom galūnėm, bet siela džiaugiasi!
Tai va, dvi dienas, ketvirtadienį ir penktadienį vyko mūsų klasės išvyka, paseo del curso teip sakant. Vykom į vieną campingą, apsuptą kalnų, valandos keliu nutolusį nuo mūsų mokyklos.
Viskas prasidėjo nuo 9h susirinkimo mokykloj, laukėm autobuso ir belaukiant ateina mano fiz mokytojas, trauco(visi jo nemėgsta, čia jo nuotrauka iš fb: http://sphotos-a.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc7/215528_4306044326844_1704288849_n.jpg ), su mano mama ir klausia mano mama ar aš per vieną kontrą padėjau savo klasiokui(ten buvo teip, kad vienas draugas padavė man savo kontrą ir sako, tai parašyk, aš jam sakau, nesuprantu čia nieko ir kaip tik tą momentą, kai atidavinėjau prigavo mane mokytojas kitas, istorijos, ir išvarė iš klasės, po to ten juokais pyko ant manęs) tai va žodžiu tas fiz mokytojas pradėjo man sakyti, kad aš čia esu iš mainų ir taip daryti negalima, vos ne rėkt pradėjo ant manęs, o aš pasakiau, kad nieko nepadariau, nes atėmė iš manęs, po to pradėjo grasinti, kad parašys man neigiamą, aš pasakiau, kad tegul rašo, tai dar labiau supyko, o man sugadino nuotaiką, nes dar paskundė mamai, kad aš blogai darau, bet aš jai pasakiau, kad nieko nepadėjau, nu tai ne taip ir pyko.
Tai va, bet po to sėdau į autobusą ir iškart pasidarė super linksma. Visas autobusas dainavo visokias dainas iki tol, kol atvažiavom. Tada įsikūrėm kempinge, aš sulaužiau Felipe palapinę, tą strypą su guma netyčia nutraukiau, tada man mokytojas padėjo sutaisyt, tuos strypus pakeitė kažkokia vietine šlanga, bet viskas tiko :D
Vėliau ėjom pavalgyt, paexplorint aplinkos, šiaip buvo labai gražu- aplink kalnai kalnuoti, žydras dangus, nors sakė, kad lis, haha ir nelijo!!, vienu žodžiu, super aplinka super laikui. Po kurio laiko ėjom į baseiną, žaidėm tinklinį, futbolą, deginomės, linksmai leidom laiką iki vakaro, o tada ėjom prie jūros. Keliavom gal 20 min ir pagaliau atsidūrėm ten. Prisifotkinom ir ėjom žaisti ale amerikietiško futbolo, su mokytojais, visi.:D Buvo nesveikai smagu, aišku, labai sunku bėgti per smėlį, bet kai gauni kamuolį ir tave bando stabdyt visa banda, oj koks adrenalinas apima.:D Vienas klasės draugas(ėėė :D) turėjo kamuolį, kažkas jį pargriovė ir visi ant jo užšoko, aš verkiau ten besijuokdama ir gulėdama, po to miriau, nes ant manęs užgriuvo dar kokie penki, tai įsivaizduoju, kas buvo vargšui Ramiro(jį vis dėlto vakare atvažiavo pasiimt tėvai, nes jam negerai buvo). Po šito žaidimo visi mirėm, bandėm išsikratyt smėlį iš rūbų, apatinių ir visur kitur :D Tada visi susėdom ir buvo labai gražu, vienas tų momentų, kuriuos ilgai atsiminsiu- visi pavargę, laimingi, suartėję kaip draugai ir besileidžia saulė, šalia vandenynas, buvo nežmoniškai gražu.
Tai va, po šito, išsitraukėm amigo secreto, tipo angeliukai, ir turėjom rytojaus dieną duoti dovanėlę. Man pirma teko Mozė, bet aš pasikeičiau su Felipe, nes aš turėjau tokią dovaną, kokią aš jam ir vėliau padovanosiu, tai nebuvo prasmės. Tai gavau anglų mokytoją. O vėliau žaidėm kitą žaidimą, panašu į kvadratą, tik išmuštiems galima būti visoj užribio erdvėj.
Tada pažaidę mirėm visi iš nuovargio, bet vis tiek visi turėjo labai daug energijos ir, svarbiausia, visi, na, bent aš tai tikrai, buvo labai laimingi.
Grįžom į savo kempingą, pavalgėm, dar kažką pažaidėm, jau nebeatsimenu ką ir ėjom prie laužo. Susikūrėm laužą ir žaidėm komandinius žaidimus reikėjo atsakinėt į klausimus, vykdyt bausmes, kai pvz visiškoj tamsoj eit į tokį baisų tualetą penkiese :D Žodžiu, tikrai linksma.
Šitam džiaugsmui pasibaigus turėjom eiti į savo palapines, bet likom su keliais draugais lauke, nes dangus buvo nežmoniškai gražus. Išsitraukėm miegmaišius ir kelias valandas tiesiog ten po žvaigždėm buvo. aaaa, tas vaizdas yra vienas iš tų, kurį visi, užauginę sūnų, medį ir pastatę namą turi pamatyti :D
Tada apie 12 ar 1h nakties mes su Moze ir Felipe nuėjom į Gino, Diego ir Lukas palapinę, dar buvo Macarena su Diego kitu, bet išėjo vėliau, tai likom šešiese. Pats juokingiausias dalykas ten buvo klausytis kaip jie visus apšnekinėja. Apskritai mano klasėj ir mokykloj, visi tokie gossip giorlsai, kadangi pertraukos 30min tai yra laiko sužinot ir paskleist gandų, bet vis tiek žiauriai juokinga :D pašnekėję, pasijuokę iki kokiu penkių ryto, nuėjom miegoti, buvo labai sunku miegot 4vietėj palapinėj šešiese :D bet išgyvenom, kėlėmės apie aštuonias, o tada prasidėjo kita diena, kai visi tingėjom kažką daryt, tai tiesiog išsitraukėm savo miegmaišius ir miegojom lauke. Tada apie 3 ėjom į baseiną, ten tingėjom dar iki 6 ir tada apie 8jau buvom namie.
Taigi, šitos dvi dienos, buvo tooookios fainos ir grįžau super raudona, nudegusi viską, ką tik įmanoma, bet taip pat labai laiminga, nes šita mini stovykla buvo apskritai viena geriausių mano gyvenime, kai susipažįsti su visai savo klasiokais dar geriau ir tikrai va jaučiausi jau jų dalimi, o jie ir mano širdy vietą turi :D Gal jau minėjau, bet jei pasikartosiu, niekas nemirs, tai jau galvojau, kad kai grįšiu Lietuvon, bus super liūdna neturėti esamų klasiokų čia, bus labai nuobodu. Taip pat ir čia yra liūdna neturėti to, ką turiu Lietuvoj, bet grįžus vėl bus tas pats ir nu : ( ( (
žodžiu, tiek šiandien,
Akvilka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą