124-ta diena(:ooooooo)

Sveiki, sveiki,

štai ir aš vėl čia.
Šiandien buvo nesveikai karšta. Matosi nuotraukoj mano linksmas veidas ir mėlynas aštuntą vakaro.: ) Norėjau prigauti labiau dangų, bet, kaip visada, norit prasčiau, gaunasi geriau .)))
Tai va, visi mirštam iš karščio šiomis dienomis, jau kokią savaitę nesirodo debesys. Gerai, sakau aš, bet mano mama sako, kad mirsiu aš vasarą. :D
Šiandien taip pat buvo ir mano anglų mok., su kuriuo aš tūsinu, išleistuvės. Ką gi aš veikiau? Ogi apsiverkiau. Kam dar nepasakojau, čia- antras kartas per tris savaites. Pirmas buvo per 4tokų  pask. skambutį(čia ta diena):

Tai va, tądien buvo labai gražu, trečiokai jiem paruošė šitą šventę, aišku, nebuvo apsieita ir be Gangnam style, bet pvz net jungtinis mokytojo-trečiokų ansamblis jiem grojo dainas, filosofijos mokytojas dėjo repą apie jų metus, bet kai atėjo pirmokėliai ir pradėjo dainuoti " Llego, llego la hora de decir adios"(atėjo, atėjo valanda pasakyti sudie), nu tai, atsiprašau, pizdiec, neišlaikiau :D Vėliau ėjo visi su jais atsisveikint, o tada tai dar labiau dėjau, nes jie ir patys visi žliumbė(labai gražu, kai čiūvai verkia :D tikrai :D), tai aš dar labiau žliumbiau :D Nes nu ir gaila, kad kai kurie tūsų draugai išeina, bet labiausiai aš verkiau dėl to, DABAR ČIA TIKRIAUSIAI EGOISTIŠKIAUSIAS DALYKAS ŽEMĖJ, kad aš su braze ir francija irgi turėsiu išvaryt ir taip atsisveikinėt su visais :D Aš nežinau iš kur aš tokia sentimentali(nu nes ego vis tiek visad buvo toks pats :D) pasidariau, bet pasirodo, kad per 4-is mėnesius aš nesveikai prie šitos vietos prisirišau. O dabar tiem 4tokam išėjus plius žiauriai tuščia ir pilka. Nes jų kursas toks įdomokas buvo. Čia pvz mano mokykloj yra jėgova mada būt komunistu. Šitam kurse buvo dar keli priklausantys jaunųjų komunistų partijai. Aš kai atvažiavau, tai buvau : O. Mano šeima irgi pasirodo į kairę, bet kai aš paklausiu kokio velnio, man bent mama sako, nu kadangi čia visais laikais valdė dešinioji partija, tai neva dėl to mes dabar palaikom kairę. Sako, čia kaip pas jus, nenorit komunistų, tai einat dešiniau.  Visai logiška, bet man nepatiko tų mano mokyklos komunistų užsidegimas kaire, nes yra ir tokių su SSSR maikėm vaikštančių, dar mokykloj ant vienos sienos pripiešė kūjų su pjautuvais, bet kiek kalbėjau su jais šia tema, vis dėlto visos savo mylimos partijos istorijos nežinojo.  Tačiau, jaučiu, kad šiek tiek tolerancijos čia pramokau, nes kažkaip man px dėl jų politinių pažiūrų, pvz su didžiausiu komunistu čia aš tikrai gerai sutariu, nes vat žmogeliukui į vidų reik žiūrėti .  ) ) AAIII, kalbant apie komunistus, čia mano dar vienas dėdė mane pakvietė į 100 metų komunistų partijos jubiliejų Santiage nac. stadione. Sako mldc, ateik, čia pažiūrėsi kaip pas mus viskas, tikrai kitaip, viskas čia normale. Tai aš maloniai atsisakiau, pasakydama, kad savo buvimu remsiu tą partiją, o kadangi aš nieko neremiu, tai neisiu, tai jis biški užpyko.

Tai tęsiant temą apie šiandien, apsiverkiau, nes kai mūsų kursas dainavo tam anglų mok., Julian, dainą, tai jis irgi biški dėjo verkt, nu ir šiaip visas raudonas buvo, nes prieš tai verkė :D O dainą tai parašėm su visa klase, vadinasi Mr. Fellerman, pagal Simon & The Garfunkel- Mrs. Robinson, žodžiu graži daina, pasakojanti, kad mum gaila, kad jis išeina ir kad jo pasiilgsim. 

Aš tai tik pradėjus iškart dėjau žliumbt, mano draugė, Macarena, mane pamačius irgi dėjo žliumbt, aš ją irgi pamačiau, tai verkėm abi :D Nu ir Julian, atrodė jaučiu kraupokai, bet man pasidarė liūdna.

Po to visi su juo apsikabinėjo, nes šiaip rimtai jis žiauriai krūtas, visų draugas, ten mokytojos kitos padarė jam filmuką su daina Somewhere over the rainbow, ji tokia liūdna, kad aš tada irgi verkiau :D Tai žodžiu, bet jis išvaro tik sausį, bet man šįkart buvo liūdna ir dėl jo, nes nu jis tooooooooks kietas, bet ir dėl mūsų su minėtais bachūrais, nes aš negalėsiu čia atsisveikinėt su niekuo, žliumbsiu visą dieną ir dar daugiau. Nes ne tiek baisu išvažiuot yra iš namų, kiek iš čia, kai negausi aplankyt taip dažnai kiek norėtum. Ir šiaip aš čia jau ir kalbą moku(jaučias tikrai improvas, kokį n-tąjį kartą sakau, bet tikrai jaučias, galiu šnekėt, tai šneku bet ką, visi jau tipo sako patylėk tu kadanors, visai jau loca:D), ir draugų turiu, ir šeimą ir viską ko man tik galėtų reikėt ir pyst va vasara prašoks ir kas lieka, kovas, balandis, gegužė, birželis, tokie pat 4 mėnesiai kaip ir šitie. Jei taip greit prabėgs, nu tai ką aš žinau... Nusižudyt belieka :DDD Ne, juokauju, bet tikrai liūdna.

Tai tokia linksma daina ir gero vakaro,
Akvilė(Maria González-mano istorijos mokytojas prašė susigalvot čilietišką vardą, tai susigalvojau)